Anot legendos, Kipras buvo tas žemės lopinėlis, ant kurio pirmą kartą į sausumą žengė meilės deivė Afroditė. Išėjusi iš jūros putos į krantą, deivė kaip mat pamilo Kipro salą ir nusprendė čia apsigyventi. Gražuolė dažnai nusileisdavo nuo Olimpo kalno ir vaikštinėdavo po Kiprą grožėdamasi gamtos vaizdais.
Tačiau net ir meilės deivei ne viskas klostėsi taip, kaip ji norejo. Nors ji buvo dieviško grožio, meilėje jai nesisekė. Tačiau vieną dieną Afroditę, visai netikėtai, aplankė tikri ir tyri jausmai. Deivė vaikščiojo po Kiprą ir priėjo nuostabų vandens tvenkinį į kurį tekėjo krioklys. Čia ji pamatė gražų jaunuolį - jo grožis neprilygo net Olimpo dievams. Pasak legendų, jaunuolis vardu Adonis, buvo pirmojo Kipro karaliaus sūnus. Aistringi jausmai įsižiebė tarp deivės ir mirtingojo. Afroditė suprato, kad rado tą vienintelį, kuriam buvo ištikima ir nuolanki. Deja jų meilė gyvavo neilgai...
Pavydas pražudė Adonį, tačiau kaip tiksliai nėra aišku. Pasak vienos legendos, Artemidė įsimylėjo Adonį ir nusprendė jį nužudyti, kad Afroditė negalėtų būti kartu su juos. Kita legenda pasakoja, kad Olimpo dievai iš pavydo mirtingąjam, liepė Artemidei nužudyti jaunuolį.
Negailestingta deivė ant Adonio užsiundė didžiulį laukinį žvėrį (manoma, tai buvo šernas), kuris ir nugalabijo Afroditės mylimajį. Kai Afroditė aptiko Adonio kūną, jam padėti buvo per vėlu, karaliaus sūnus jau buvo iškeliavęs anapilin. Pasak legendos Adonio kraujas virto nuostabiais anemone gėlių žiedais, kurie dar ir dabar aptinkami Kipre. Na, o pati legenda tuo nesibaigia. Dzeusas negalėjęs susitaikyti su Afroditės kančiomis, sutiko laikinai išlaisvinti Adonį iš pomirtinio pasaulio ir aštuoniems mėnesiams išleido jaunuolį iš Hado karalystės. Pavasario festivalis Kipre ilgą laiką buvo sietas su Adonio atgimimu. Rudenį jis grįžo atgal į mirusiųjų karalystę. Nuostabaus grožio kampelis, kuriame susitiko įsimylėjeliai, šiai dienai yra vadinamas Adonio voniomis (ang. Bath of Adonis).
PASTABOS: